Trumpas maršruto aprašymas:
Lubano raisto turizmo informacijos centras – Ydenia – 10 km
Ydenia – Teirumnikų pelkės takas – 5 km
Teirumnikų pelkės takas – Nagliai – 6 km
Nagliai – Zvejsuola – Dimantai – Kalnagalio šliuzas – 19 km
Kalnagalio šliuzas – Lubano turizmo informacijos centras – 17 km
Iš viso – 57 km

Maršruto asfalto danga yra 3 km kelio, grunto kelias – 32 km, sutvarkytas žvyrkelis – 19 km ir žvyrkelis – 3 km. Reljefas lygus. Sunkumų gali sudaryti stiprus vėjas, jei jis pūs nuo Lubano ežero pusės ar prieš važiavimo kryptį. Lietingu metu ar po trumpo, bet stipraus ir ilgo lietaus bus sunkiai pravažiuojamai žvyrkeliai. Maršrutas yra įveikiamas per vieną dieną bet kuriam, fiziškai aktyviam žmogui ir net vaikams nuo 10 metų amžiaus. Problemos gali kilti lietaus metu ar po lietaus, kai atskiri maršruto keliai yra įmirkę, bei vėjuotu oru. Kiek prireiks valandų įveikti šiam maršrutui yra labai sunku prognozuoti. Tai priklauso nuo važiavimo greičio, poilsio režimo ilgumo ir dažnumo, bei nuo kelių kokybės. Reikia atminti, kad pirmo būtinumo prekes ir maistą bus galima nusipirkti tik Naglose. Dviračių dalių čia nebus galima įsigyti, todėl viską reikėtų pasiimti su savimi.

Nakvoti galima savaitgalio svečių namuose „Zvejnieki” ir kaimo sodyboje „Paeglīši” Ydenoje. Kvapanu tvenkinio viduryje yra savaitgalio svečių namai „Birzes”. Jei pageidausime nakvoti gryname ore, tokią galimybę suteiks kempingas „Dimanti”. Palapines galima pasistatyti ir Lubano raisto Turizmo informacijos centro. Trumpai apsistoti bus galima ir naujai statomame kempinge prie Kvapanu tvenkinio.

Lubanas –didžiausias Latvijos ežeras. Jo plotas yra 80,7 km², su salomis 82,1 km². Lubano ilgis siekia 14 km, plotis – iki 9 km, tačiau jo vidutinis gylis yra tiktai 1,6 m. Tiesa, dabar matyti tiktai nedidelė dalis ankstesnio Lubano, nes ir dėl gamtinių aplinkybių, ir dėl žmogaus veiklos ežeras vis senka. Ežeras buvo didžiulis – jo plotas kažkada buvo 700 km². Anksčiau Lubanas pavasariais apsemdavo didžiulius plotus. Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje Lubano įspūdingus potvynius aprašė Karlis Skalbė (Kārlis Skalbe) knygoje „Mažosios pastabos“ („Mazās piezīmes“). Kad suprastumėte, kokie didžiuliai potvyniai būdavo, prieš kelionę perskaitykite minėtą knygą. Beje, praėjusio amžiaus ketvirtajame ir šeštajame bei septintajame dešimtmečiuose ežero krantas ir apylinkės buvo pakeistos, sukurta užtvankų sistema, šliuzai, pylimai ir kt. hidrotechniniai statiniai. Su Lubanu ir Aiviekste, kuri išteka iš ežero šiaurinės dalies, iki ežero užtvenkimo buvo susijęs retas hidrologinis reiškinys: Aiviekstės ir jos intakų – Ičios, Balupės ir iš dalies Pededzės – vandenys per stiprius potvynius tekėjo ne Aiviekste žemyn, bet plūdo atgal į Lubaną, nes upių nuolydis Lubano lygumoje labai mažas.

Lubano ežeras su jam priklausančiomis pelkėmis ir pievomis – buvusiais slėniais ir tvenkiniais – yra svarbi paukščių poilsio ir perėjimo vieta, tai europinės reikšmės raistas. 2009 metais įsteigtas Lubano raisto gamtos rezervatas. Jam priklauso buvę draustiniai – Ydinių pelkė, Ydenios ir Kvapanų tvenkiniai, Lubanos ir Sūliagalio pelkė, Parbainė, Salos pelkė, Teirumnikų (Tyrumniekų) pelkė, Saleniekų pelkė, Lubanos daubos ir kt. Rezervatas yra „Natura 2000“ teritorijoje. Jis sukurtas siekiant užtikrinti Latvijos didžiausio raisto bendrą apsaugą. 51 632 ha plotas – unikalus Europos ir pasaulio gamtos kompleksas, kur saugoma daugybė ypač retų rūšių populiacijų ir biotopų. Lubanas ir žuvivaisos tvenkiniai – viena svarbiausių praskrendančių vandens paukščių poilsio vietų, taip pat viena iš penkių geriausių perėjimo vietų net 48-ių rūšių Europoje saugomiems paukščiams. Keturi paukščiai: jūrinis erelis, didysis erelis rėksnys, stulgys ir griežlė įtraukti į pasaulio saugomų paukščių rūšių sąrašą. Iš viso teritorijoje stebimos 225 paukščių rūšys, iš jų 187 čia peri. Pastatyti penki paukščių stebėjimo bokštai ir viena platforma, o informaciją teikia minėtas turizmo informacijos biuras (tel. 29234956)

Aplink Lubaną kelionę dviračiu patartina pradėti nuo 2007 metais pastatyto Lubano raisto turizmo informacijos centro. Šis centras pastatytas prie Lubano ežero ir Aiviekstės upės ištakų. Čia lankytojai gali gauti informaciją apie raisto teritorijoje esančius gamtos turtus ir vietos turizmo galimybes. Čia yra stovėjimo aikštelė, kur galima palikti automobilį, yra ir galimybė pernakvoti.

Maršrutą pradedame Gaigalavos link. Čia kelias driekiasi palei pat ežero krantą, čia ir geriausios vietos privažiuoti prie ežero. Įrengtos maudyklos, ežero krantas ir dugnas švarus ir smėlėtas. Toliau privažiuoti prie ežero kranto ir rasti gerų vietų maudytis bus tikrai sudėtinga.

Nuvažiavę apie 1,5 km pasieksite Gūmelio paukščių stebėjimo bokštą – jis mūsų kelionėje pirmasis. Užlipus į bokštą dešinėje pusėje pamatysite Lubaną, o kairėje – Gūmelį, iš tikrųjų tai Lubano įlanka, kuri pastačius užtvankas visiškai atsiskyrė nuo ežero. Vandens lygis Gūmelyje mažesnis negu ežere ir priklauso nuo potvynių ir kritulių kiekio. Pažvelgus į šią vietą galima įsivaizduoti, kaip anksčiau atrodė Lubanas, prieš pastatant užtvankas.

Nuvažiavę nuo kelionės pradžios vietos 4,5 km pasieksite kempingą, pastatytą ES lėšomis pagal Latvijos–Lietuvos pasienio bendradarbiavimo programą. Kempingas įkurtas kelio kairėje pusėje prie Kvapanų tvenkinių.

Kvapanų tvenkiniai yra žuvivaisos reikmėms sukurta dirbtinių vandens rezervuarų sistema iš penkių tvenkinių. Jų bendras plotas 6,26 km2. Tvenkinius skiria užtvankos. Viena jų, kuria eina kelias Lubana–Gaigalava, skiria tvenkinius nuo Rėzeknės upės ir Lubano. Sistema pastatyta laikotarpiu nuo 1965 iki 1980 metų.

Pavažiavus apie 0,5 km pamatysite Rėzeknės upės žiotis – ji įteka į Lubaną. Rėzeknės upės ilgis siekia 116 km. Nuo Rikavos seniūnijos Muranių kaimelio upės vaga pakeista. Rėzeknės upės krantuose įrengti žuvivaisos tvenkiniai pripildomi vandeniu iš Maltos upės, o vanduo išleidžiamas į Rėzeknę. Žemiau Uorenišių tvenkinių į upę Maltos–Rėzeknės kanalu atvedami Maltos vandenys, todėl Rėzeknės nuotėkis ir baseinas yra dvigubi. Nuo Žoguotų iki Lubano upės 13 km atkarpa yra užtvenkta.

Už 2,5 km pasieksite posūkį į Ydenią ir tiltą per Rėzeknę. Jau nuvažiuota 8 km. Toliau važiuokite Ydenios kryptimi ir už beveik 2 km pasieksite Ydenią. Ydenia yra lyg pusiasalis, iškylantis virš Lubano buvusio slėnio tarp Lubano rytinės dalies ir Ydenio tvenkinių. Tvenkiniai įrengti Lubano salpos durpynuose, kartu su Kvapanų tvenkiniais sudaro Kvapanų–Ydenios tvenkinių grupę. Ydenios kapinėse stovi Ydenios koplyčia. Ji medinė, statyta 1896 metais, tai architektūros paminklas. Koplyčia vietos gyventojams tarnauja kaip maldos namai. Toliau keliaukite į Ydenios piliakalnį. Prieš tai Žvejų (Zvejnieku) namuose galima apsilankyti turizmo informacijos biure, galima iš ten ir kelionę pradėti. Čia galima saugiai palikti automobilius ir pernakvoti.

Už žvejų namų pietvakarių link yra vėlyvojo geležies amžiaus archeologinis paminklas – Ydenios piliakalnis, nuo kurio atsiveria gražūs vaizdai į Lubano ežerą. 1925 metais Ydenios piliakalnį pirmasis aprašė ir ištyrė Ernestas Brastinis. Jis nustatė, kad piliakalnis nuo seno buvo ariamas. Ariant buvo atrastos įvairios žalvarinės vielutės, plokštelės ir žiedeliai. Kažkuris ūkininkas esą saugojęs piliakalnyje atrastą sidabrinį gėlytėmis puoštą šaukštą apvaliu kotu. Žinoma, laikui bėgant jį pametė. Pylimai, šlaitai ir terasos laikui einant buvo nuartos, nes žemė čia palyginus biri, daug smėlio.

Netoli nuo piliakalnio pastatytas baltas kryžius, gerai matomas nuo kelio ir artimiausių apylinkių. Kryžius pastatytas žuvusiems partizanams ir 1949 metų represijų aukoms atminti.

Toliau važiuokite Naglių link. Už 4 km privažiuosite miško kelią, sukantį į mišką dešinėn. Stovi ir nuoroda į Teirumnykų pelkės gamtos taką. Dar už 1 km pamatysite tako pradžią. Iš viso nuvažiuota 15 km.

Takas apie 800 m driekiasi Teirumnykų pelke. Tako pradžioje galima palikti dviračius ir lentiniais takeliais pasivaikštant susipažinti su augalais: kiminais, spanguolėmis, saulašarėmis, švyliais, siauralapėmis balžuvomis ir kt. Takas veda palei Teirumnykų ežero pietinį krantą, kur įrengtos trys apžvalgos platformos. Nuo jų atsiveria gražūs vaizdai į tamsius ežero vandenis, kuriuose atsispindi aplinkinis kraštovaizdis. Tako tolimiausia atkarpa veda per aukštapelkę su mažomis pušelėmis. Pervažiavus pelkę į tako pradžią galima grįžti miško keliuku.

Tęsti maršrutą galima ir grįžtant į Ydenios–Naglių vieškelį, ir važiuojant miško keliuku toliau Naglių kryptimi. Čia susikerta daug miško keliukų, todėl svarbu laikytis krypties ir pasirinkti gerai išvažinėtus keliukus. Pasiklysti sunku, nes miško masyvą nuo vakarinės pusės riboja minėtas vieškelis, o rytinėje pusėje teka Maltos–Rėzeknės kanalas.

Jeigu pasirinksite grįžti į vieškelį, tai nuo tako pradžios iki Naglių teks važiuoti apie 5 km. Sankryžoje pasukite į kairę ir važiuokite apžiūrėti Naglių katalikų bažnyčios. Jeigu planuojate apsipirkti parduotuvėje, atsiminkite, kad parduotuvės yra kitoje kaimo pusėje – pervažiavus Maltos tiltą, taigi dar į priekį už Naglių katalikų bažnyčios.

Dabartinė akmeninė Naglių Šv. Jono Krikštytojo (Sv. Jāņa Kristītāja) katalikų bažnyčia statyta 1862 metais. Ją pastatė tuometis dvarininkas Nabelis (Nābels). Jis buvo liuteronas. Jau XVIII a. Nagliuose buvo nedidelė medinė bažnytėlė, kurią aptarnavo Vilianų bernardinai. Bažnyčioje yra meno paminklas – XVIII a. šv. Luko skulptūra.

Apžiūrėję bažnyčią toliau važiuokite iki tilto per Maltą, tiksliau – Maltos–Rėzeknės kanalą. Iki 1966 metų Malta tekėjo į Lubano ežerą, bet formuojant Lubano hidrotechninę sistemą, Malta kanalu buvo nukreipta į Rėzeknės upę. Atvažiavote iki kanalo prie šliuzų, kurie Maltos slėnyje sudaro Naglių vandens rezervuarą. Vecmaltos 6 km atkarpa sudaro Ydenios kanalo atkarpą. Kairėje pusėje matyti 2001 metais eksploatuoti pradėta Naglių HES. Nuo maršruto pradžios nuvažiuota 21 km.

Toliau važiuokite atgal į kryžkelę, kur pasukite dešinėn Ydenios kryptimi ir iš karto pirmajame kelyje pasukite kairėn. Maršrutas veda Lubano link. Kelio abiejose pusėse matyti tvenkiniai. Dešinėje yra Naglių, o kairėje – Liodanų tvenkiniai.

Nuvažiavę apie 3 km pamatysite posūkį į Zvejsuolas. Keliaukite tiesiai ir dešinėje pamatysite Zvejsuolos tvenkinį. Kelio danga čia prastesnė, todėl turistai turėtų suprasti, kad lietingomis dienomis šioje atkarpoje gali tekti važiuoti per balas ir slydinėti molingu keliu. Sausu laiku keliu važiuosite be problemų. Nuvažiavę dar 3 km pasieksite Lubaną. Toliau kelias pamažu suka kairėn ir vingiuoja palei pietinį Lubano krantą. Pradžioje jis daugiausia apaugęs krūmais, bet kai kuriose vietose galima matyti gražių vaizdų ir Lubano vandenis. Kairėje pusėje lygiagrečiai keliui vingiuoja Ydenios kanalas – tai Lubano hidrotechninės sistemos dalis. Maršruto atkarpa nuo Zvejsuolos iki Dimantų beveik neapgyvendinta. Kad žmonių čia esama, galima suprasti tik iš kelio, kuriuo vaikšto keli žvejai, ir kelių žvejų būdelių. Maršruto neapgyvendinta atkarpa yra 10 km ilgio.

Dimantuose yra dar vienas paukščių stebėjimo bokštas, be to, čia yra vieta palapinėms statyti, kuriamas kempingas. Paukščių stebėjimo bokštas pastatytas pačiame Lubano pietvakariniame gale, todėl čia galima matyti visą ilgą ežerą. Administraciškai Dimantai yra Maduonos seniūnijoje Barkavos krašte. Nuo Dimantų kelias vėl gerėja. Nuo maršruto pradžios nuvažiuota 36 km.

Nuo Dimantų nuvažiavę beveik kilometrą, pasukite į kairę. Lubanas liks už nugaros. Kelio dešinėje matyti naujas kanalas – tai Lubano ištekėjimo kanalas. Dar už 2,7 km nuvažiuosite iki Kalnagalo–Lubano ištekėjimo kanalo šliuzų – vietos, kur matyti Latvijai nebūdinga kanalų ir užtvankų sistema, tai vienas didžiulės Lubano hidrotechninės sistemos centrinių mazgų. Čia staigų posūkį daro Meiranų kanalas, kuriuo į Aiviekstę teka anksčiau į Lubaną tekėjusių Teicijos, Malmutos, Lisinios ir kitų mažesnių upeliukų vandenys. Meiranų kanalu teka ir Lubano ištekėjimo kanalo, Ydenios ir Zvidzienos kanalų vandenys, taip pat yra ant užtvankų įrengtų kelių sankryžos. Šliuzų mechanizmas labai nukentėjo per 2010 metų potvynius. Meiranų kanalas – tai pirmasis hidrotechninis statinys, pradėtas kasti 1853–1896 metais, kad iš Lubano ežero pietvakarinio galo būtų galima nuvesti dalį ežero vandens į Aiviekstę.

Nuo maršruto pradžios nuvažiuota 40 km. Toliau mūsų maršrutas veda į dešinę užtvankos keliu. Apie 2 km kelias yra geras, bet pamažu prastėja, tačiau važiuoti dviračiu nėra sudėtinga. Kelio kairėje pusėje matyti Zvidzienos kanalas, o dešinėje – miškas. Toks kraštovaizdis tęsiasi apie 9 km, tada kelias vėl priartėja prie Lubano ežero. Dar po 1,5 km pasieksite paukščių stebėjimo bokštą. Čia galima matyti Lubano vakarinį krantą. Priešais bokštą ežere patyti vienintelė sala – Akmensala. Patekti į ją paprastą, todėl šią vietą mėgsta žvejai.

Toliau keliausime palei Lubano krantą. Zvidzienos kanalas yra kelio dešinėje pusėje – tarp kelio ir ežero. Nuvažiavę 5 km pasieksite Degumniekų–Gaigalavo vieškelį. Čia pasukite dešinėn ir vieškeliu važiuokite į maršruto pradžią. Nuvažiavę 2,5 km pamatysite staro – finišo vietą. Ratas užsidarė. Iš viso nuvažiuota 57 km.