„Dridzs–Ots–Ardavs–Sivers–Plotenš–Lejs–Carmins–Jazinks – 32 km“

Geriausia maršrutą pradėti poilsio bazėje „Dridži“, kuris yra Dridzio ežero rytiniame gale, apie 2 km nuo Skaistos. Skaista yra 16 km nuo Kraslavos važiuojant Kraslavos–Dagdos – Rėzeknės keliu.

Poilsio bazėje už tam tikrą mokestį galima palikti automobilį ir prireikus pernakvoti. Bazė saugoma, todėl automobiliai bus saugūs.

Dridzs yra ne tiktai Latvijos, bet ir viso Pabaltijo giliausias ežeras. Jo vidutinis gylis yra 12,8 m, o giliausia vieta pagal naujausius matavimus siekia 63,1 m (dažniausia įvairiuose šaltiniuose nurodomas 65,1 m). Fiziogeografiškai Dridzs ir kiti šio maršruto ežerai yra Latgalos aukštumos Dagdos oze. Jis išsidėstęs poledynmečio įduboje, todėl ežero dugnas vietomis primena didelę vingiuotą plačią upę.

Dridzio plotas yra 753 ha (su salomis 772 ha), ilgis 9,8 km, plačiausias vakarinėje dalyje – 2,4 km. Ežere yra devynios salos, didžiausia yra Bernato (Bernatų) sala, kurios plotas yra 13,9 ha, kitos salos nedidelės.

1938 metais latvių hidrobiologas Bruno Berzinis (Bruno Bērziņš, 1909–1985) Dridzio ežerą nustatė esant giliausią tarp Latvijos ežerų. 1939 metais vykdant matavimus nuo ledo buvo atliktas 1681 gylio matavimas, sudarytas gylio žemėlapis. Dridzs mezotrofinis ežeras. Vanduo pasikeičia tik kartą per 12,5 metų, vandenys atneša nedaug maistingųjų medžiagų. Palyginus su 1939 metų duomenimis, vandens gilesniuose sluoksniuose mažėja deguonies kiekis, kai kuriose įlankose jau 8 m gylyje jo nėra apskritai. Būtent todėl tiek daug žydinčių mėlynųjų dumblių, kurių nemėgsta daugelis ežero gyventojų.

1977 metais Dridzio ežeras ir 2520 ha plotas paskelbtas kompleksiniu gamtos draustiniu. 1999 metais gamtos draustinis pavadintas Dridzio ežero gamtos parku. Jo užduotis – saugoti ir tausoti Latgalos aukštumos pietinei daliai būdingą ežerų ir kalvų kraštovaizdį.

Maršruto pradžioje gali apimti jausmas, kad keliaujate didele plačia upe. Nuplaukę apie 3 km pasieksite Šaurės sąsiaurį, jis bus dešinėje. Tęskite kelionę pasukę šiek tiek kairėn. Plaukiant šia kryptimi priekyje pamatysite Bernato (Bernatų) salą. Ežero dešiniajame krante pusiasalio gale priešais Bernato (Bernatų) salą yra Baterijos kalnas. Iš tikrųjų Baterijos kalnas yra piliakalnis. Iki Baterijos kalno jau nuplaukta 5,6 km. Čia patogu sustoti su valtimis ir išlipti į krantą.

Toliau keliaukite sąsiauriu tarp kranto ir Bernato (Bernatų) salos. Už jo Dridzs praplatėja. Mūsų kelionėje tai plačiausia ežero dalis, kuri plaukiant į šiaurės vakarus vėl siaurėja. Artėja Saules kalnis. Ši siaura įlanka priešais Saules kalnį vadinama Dridzio koja.

Po 9,1 km pasieksite Saules kalnio poilsio bazę. Poilsio bazės pradžia siekia tarybinius laikus. Pats Saules kalnis yra senovės latgalių kulto vieta. Kalno viršūnė iškyla 210 m v. j. l., (pagal kitus duomenis 211m v. j. l.), santykinis aukštis viršija 50 m. Aiškiu oru atsiveria nuostabi Latgalos aukštumos panorama su daugybe ežerų ir jų įlankų – mirgančių lyg veidrodžiai. Kalbama, kad gražiu oru matyti net 27 ežerai. Jeigu skaičiuosite vieno ežero visas matomas įlankas, išeis tikrai daugiau!

Apžiūrėję Saules kalnį sėskite į valtis ir plaukite atgal. Stenkitės plaukti arčiau kairio kranto, nes už 2,2 km bus pralaida, jungianti Dridzį ir Ota ežerus. Pasiekus šią pralaidą iš viso jau būsite nuplaukę 11,3 km. Iš tikrųjų tai nėra tiesiog pralaida, tai kanalas. Jis buvo iškastas XX a. trečiajame dešimtmetyje, ežero lygį sumažinant 0,5m. Esant aukštam vandens lygiui, Dridzio vandenys plūsta į Ota ežerą, todėl net valtimis šį kanalą nesunku perplaukti. Sunkiau galėtų būti vasaromis esant žemam vandens lygiui. Kanalo ilgis apie 250 m, o Ota ežero gale jis apaugęs nendrėmis. Perplaukę kanalą pateksite į Ota ežerą.

Ota (Ato) ežero plotas 120 ha, iš viso su keturiomis salomis – 124 ha. Ežero vidutinis gylis yra 2,4 m, o maksimalus siekia 7,4 m. Ilgis vakarų rytų kryptimi yra 1,9 km, o didžiausias plotis siekia 1,1 km. vandens pritekėjimas į ežerą sezoninis – vanduo teka kanalu iš Dridzio ir melioracinių griovių. Tai eutrofinis ežeras. Kaupiantis dumblui, ežero gylis nuo šeštojo dešimtmečio sumažėjo 1 metru. Būtent todėl čia daugiau žuvų negu gretimame Dridzyje.

Įplaukę į Ota ežerą laikykitės kairės pusės. Apiplaukę pusiasalį, priekyje pamatysite apie 100 m pločio sąsiaurį, kurį sudaro du pusiasaliai iš vakarinės ir iš rytinės pusės. Plaukite juo. pasiekę sąsiaurį, kelionėje būsite įveikę 12,3 km.

Įplaukę į sąsiaurį laikykitės kairio kranto ir maždaug už 700 m priplauksite upelį, kuris Ota ežerą jungia su Ardavu. Skirtingai negu kanalas, kuris jungia Ota ežerą su Dridziu, šis upelis ra natūralios kilmės. Plaukti juo nesudėtinga, po 300 m pasieksite Ardavą. Jau nuplaukta 13,3 km.

Ardavs (nesupainiokite su Ardavo ežeru Pelečių seniūnijoje) yra vienas gražiausių ežerų visame maršrute. Jo kranto linija labai vingiuota, čia daug įlankėlių ir pusiasalių. Kranto linijos ilgis yra 18,8 km. Jis sudaro savotišką puslankį aplink Saules kalnį. Ežero plotas yra 229 ha, su salomis 230 ha, ilgis puslankyje per ašies liniją yra 4 km, o plotis rytinėje dalyje siekia 1,2 km. Vidutinis gylis 4,6 m, o didžiausias gylis siekia 14,0 m. giliausios vietos yra vakarinėje (14,0 m) ir pietvakarių (12,0 m) dalyse.

Įplaukę į Ardavą dešinėje pamatysite didžiausią ežero salą, kuri guli tarp rytuose esančio pusiasalio ir vakaruose esančio kranto. Už maždaug 500 m pasieksite sąsiaurį, kuris atskiria pusiasalį nuo salos. Pusiasalis yra lyg siauras liežuvis, išsikišęs į ežerą. Čia patogu sustoti, gera vieta įrengti stovyklavietę. Paplaukiojus aplink salą ir palei įlankas ne vienas vandens turistas su spiningu yra pagavęs nemenkų lydekų. Iki šio pusiasalio nukeliauta 13,8 km.

Toliau maršrutas veda tiesiai į šiaurę, į Dubnos žiotis. Kad jau esate taip arti, nuodėmė būtų nepamatyti devintojo pagal dydį Latvijos ežero – Sivers, ir neužkopti į nuostabųjį 25m aukščio Braslavos piliakalnį. Norėdami tai padaryti, turėsite rasti Dubnos žiotis. Keliaukite tiktai tiesiai į priekyje matomą ežero galą. Už 1,6 km pasieksite siaurą pusiasalį rytinėje dalyje. Aplenkę jį pateksite į Dubnos deltą. Plaukiant delta siaurėja ir tampa upe. Tenka plaukti prieš srovę, bet ji nestipri. Už 900 m pasieksite Sivera ežerą. Iš viso nukeliauta 16,3 km.

Krante matyti pirtis, aukščiau – gyvenamasis namas. Čia patogu sustoti su valtimis ir išlipti į krantą. Priekyje, ežero krante yra Braslavos piliakalnis. Piliakalnis plynas, todėl nuo jo viršūnės atsiveria fantastiška panorama į Sivera ežerą ir Latgalos aukštumą. Piliakalnio viršūnėje vietos gyventojai švenčia Jonines, čia yra Joninių ugnies vieta.

Pasigrožėję gražiais vaizdais Dubnos upe plaukite atgal į Ardavo ežerą. Vėl įplaukę į Ardavą, palei dešinį krantą plaukdami vakarų kryptimi pasieksite Plotenio ežeru. Čia vėl išsiskiria kartografų ir geografų nuomonės – ar Plotenš yra atskiras ežeras, ar tiktai Ardavo įlanka? Kad ir kaip būtų, bet naujausiuose kartografijos šaltiniuose atsiranda Plotenš, todėl manysime, kad tai atskiras ežeras. Įplaukdami į jį matysite daug nendrių ir vandens augalų, o tarp jų – kelių metrų pločio vandens juostą, kuri po 800 m tampa Dubnos upe. Nuplaukę dar apie 450 m pasieksite Kombulių–Aulėjos kelio tiltą. Iš viso nukeliauta 20 km.

Už tilto teks Dubnos upe įveikti 750 m ir pasieksite Lejo ežerą. Prie Dubnos žiočių ežere yra jauki poilsio vieta, kurią prižiūri už 350 m stovinčių svečių namų „Lejasmalas“ šeimininkai. Su šeimininkais galima susitarti dėl nakvynės vietų. Čia atsiras vietos ir palapinėms, galima nakvoti ir nameliuose. Dėl kambarių riektų susitarti iš anksto.

Lejas arba Lejs ežeras telkšo vingiuotame poledynmečio dauboje tarp Ardavo ir Carminio ežerų. Dugnas pietiniame gale platesnis (nuo Dubnos įplaukus į ežerą ji lieka kairėje), o šiaurės vakarų pusėje susiaurėja (šia kryptimi ir tęskite kelionę). Ežere yra trys gilios vietos: 30,7 m pietinėje dalyje, 34 m priešais rytinį krantą, tai giliausia ežero vieta, ir 15 m pietryčių gale. Vidutinis gylis yra 8,2 m. Lejos ežeras yra dešimtas pagal gylį Latvijoje. Ežero plotas 177 ha, iš viso su salomis 178 ha.

Ten, kur ežero plačiausias pietinis galas susiaurėja, siauriausioje šiaurės vakarų dalyje yra dvi salos, kurias galima apiplaukti ir iš rytų, ir iš vakarų pusės. Tęskite kelionę šiaurės vakarų kryptimi – ežeras siaurėja, kol sąsiaurio gale pasiekia Dubnos upės ištakas ir įtekėjimą į Carminio ežerą. Čia yra ir tiltas. Kelionėje įveikta 22,4 km.

Carmins (Carmanis) – kitas ežeras mūsų maršrute. Jo plotas yra 222 ha, iš viso su vienintele sala – 224 ha. Ežero ilgis siekia 5,6 km, o plotis 0,6 km. Vidutinis gylis yra 9,3 m, o didžiausias – 30,6 m. Ir Carmins yra vienas gražiausių giliųjų ir didžiųjų ežerų Dagdos oze. Poledynmečio kilmės ežeras, plyti šiaurės vakarų pietryčių kryptimi. Krantai statūs ir apžėlę, todėl ypač gražus kraštovaizdis pavasariais ir bobų vasaros dienomis. Ežere yra daug įlankų ir sąsiaurių. Ežero giliausia dalis yra šiaurinėje pusėje. Už ežero vienintelės salos kairėje pusėje išteka Dubna. Kai kuriuose šaltiniuose rašoma, kad tai tikrosios Dubnos ištakos, tačiau, kaip dažnai būna, nuomonė dėl upių ištakų skiriasi. Siekiant apsaugoti gražų kraštovaizdį ir vandenplūkių šeimos augalus, Carminio pakrantėse 2004 metais įkurtas Carminio ežero gamtos parkas, kurio plotas 529 ha.

Įplaukę į Carminį plaukite palei kairįjį krantą vakarų kryptimi. Pamažu sukite šiaurėn. Priekyje matyti dvi salos, už kurių matyti minėtos Dubnos ištakos. Plaukiant šiaurės kryptimi ežeras siaurėja ir, nuplaukę apie 2,5 km nuo Dubnos ištakų, pasieksite ežero siauriausią vietą. Čia rytinį krantą nuo vakarinio skiria ne daugiau negu 50 m. Iš viso nukeliauta apie 25 km.

Perplaukę sąsiaurį vėl pateksite į platesnius vandenis. Čia šiaurės rytų kryptimi apiplaukite pusiasalį. Už pusiasalio plaukite šiaurės vakarų kryptimi. Tai plačiausias ežero dalis. Priekyje kairėje krante už beveik kilometro vėl matyti pusiasalis, jį apiplaukę laikykitės vakarų krypties – plaukite krante matomos bažnyčios link. Tai Ragelių katalikų bažnyčia, greta jos Ragelių piliakalnis. Šioje vietoje Carminio ežero krantas eina arčiausiai Graverių–Jaunokros kelio. Čia puiki vieta sustoti ir išlipti iš valčių. Valtis teks pernešti per kelią į Jazinkio ežerą. Nešti teks kokius 200 m. bus šiek tiek nepatogu, nes Jazinkio ežero krantas toje vietoje užžėlęs ir užpelkėjęs. Iš viso jau nukeliauta apie 28 km.

Beje, galite apžiūrėti Ragelių katalikų bažnyčią. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1780 metais. Po Pirmojo pasaulinio karo jai uždėtas bokštelis ir pakabintas varpas. 1941 metais medinė bažnyčia sudegė, Dievo namai įrengti gretimoje neįgaliųjų prieglaudoje. Nauja mūrinė bažnyčia pašventinta 1956 m. rugsėjo 30 d. Už bažnyčios yra kapinės. Dalis jų įrengta buvusiame Ragelių piliakalnyje.

Priekyje paskutinis ežeras, kurį teks perplaukti – Jazinks. Jo ilgis 4,2 km, o plotis 1,7 km. Ežero plota siekia 260 ha. Vidutinis gylis yra 8,1 m, o didžiausias gylis siekia 33 m. Jazinks yra dvyliktas pagal gylį Latvijos ežeras. Ežero pietvakarių krante yra Graverų kaimas, kurio nutekamieji vandenys teršia ežerą, todėl septintajame XX a. dešimtmetyje ežeras iš mezotrofinio tapo eutrofiniu ir pradėjo užželti. Ypač tai matyti ežero galuose.

Nuplaukus ežeru beveik kilometrą, kairėje pamatysite Graverų kaimą. Jis įsispraudęs siauroje juostoje tarp Agluonos–Kraslavos vieškelio ir ežero kranto beveik 2 km. Pirmus 1,7 km plaukite siauriausia ežero dalimi. Už rago, kuris į ežerą įsikiša iš kairės, prasideda platesni vandenys. Iš čia jau matyti vienintelė sala, esanti ežero viduryje – plačiausioje vietoje. Iki salos riekės plaukti apie 1,5 km.

Už salos plaukite tiesiai į ežero šiaurės vakarų dalį. Iki paties galo neplaukite. Likus nedaug iki Jazinko šiaurės vakarų kranto kairėje yra įlankėlė, o joje įrengta poilsio vieta. Čia patogu sustoti. Pasieksite kelionės galutinę stotelę! Iš viso nukeliauta 32,3 km, perplaukta ar bent jau būta 8 ežeruose (įskaitant Plotenš).

Kelionė nebus išsami, jeigu neapsilankysite viename gražiausių ir paslaptingiausių Latvijos ežerų – Velnežeryje (Čertokas, Čortokas, Čertakas). Velnežeris nuo finišo vietos yra apie 250 m pietvakarių vakarų kryptimi. Kad nepaklystumėte, keliaukite miško keliuku palei Jazinkio krantą.

Velnežeris yra sufozinės kilmės ežeras. Jam būdinga piltuvėlio formos įduba. Ežero plotas vos 1,1 ha, bet jis gilus – 18,3 m! Vandenyje yra nedaug druskų, todėl mažai vandens augalų ir gyvūnijos.

Velnežeris – vienas tyriausių Latvijos ežerų, patraukiantis nepakartojama žydrai žalia spalva, tyrumu ir keistais pasakojimais, lydinčiais jį nuo senų senovės. Ežeras beveik permatomas – galima įžvelgti net 12 m gylyje esančius daiktus (kitais duomenimis – 8 m). Vandens spalva kinta – vanduo nusidažo beveik visomis vaivorykštės spalvomis. Ši ypatybė paaiškinama tuo, kad ežero vanduo labai skaidrus, jis nenuteka, jo krantai labai statūs. Jeigu krantai būtų lėkšti, vandens gražiąją spalvą būtų sunkiau pastebėti ir pamatyti.

1977 metais 55 ha plote aplink Velnežerį įsteigtas Čortoko ežero gamtos draustinis. Ežero krantuose auga daugybė retų augalų: smiltyniniai gvazdikai, šilagėlės, gegūnės ir kvapiosios vakarutės. Ežerą ir draustinį prižiūri AB „Latvijas valsts meži“. Bendradarbiaudama su Daugpilio universitetu ši bendrovė įrengė patogų apžvalgos taką.

Baigdami priminsime – ežere draudžiama maudytis, kad būtų išsaugota jo nepaprasta spalva ir ežeras neužželtų!

Aprašytą atkarpą neskubant galima nukeliauti per dvi dienas. Sportiškesni vandens turistai ją gali įveikti ir per vieną dieną.